Kosmetinė „AUKURAS”

Aprašymas

Kosmetinė „AUKURAS”

Kosmetinė „AUKURAS” yra dekoruota autoriniu grafikos darbu „AUKURAS” (2023m.). Subtilus ir originalus akcentas tikrai patrauks dėmesį.

Kosmetinė pagaminta iš 100% perdirbto poliesterio veltinio. Spalva – pilkas melanžas. Modernus ir praktiškas dizainas tiks prie bet kokio stiliaus.

Spauda super kokybiška, puikiai nešiojasi.

Tai ne tik praktiškas ir funkcionalus aksesuaras, bet ir puiki dovana, turinti prasmę ir atspindinti sąmoningą požiūrį į aplinką. Todėl nepraleiskite progos prisidėti prie aplinkai draugiško gamybos būdo, panaudojant antrines žaliavas.

Apie baltų aukurų akmenis aprašyta P. Dusburgiečio, J. Dlugošo šaltiniuose. Akmeninių aukurų randama daugelyje Lietuvos vietų (Pakruojo, Ukmergės, Utenos, Skuodo, Šiaulių, Vilkaviškio ir kt. rajonuose).

Reikšmė

Ant aukuro buvo kūrenama amžinoji ugnis, smilkomos kvapiosios žolės, aukojamos aukos: apeiginis gėrimas, javai, gyvuliai, kartais aukojimui degindavo ir žmones, dažniausiai – priešus. Ugnis, aukuras ir žolininkas pagoniškame pasaulyje buvo vientisa jungtis.

Kad amžinoji ugnis aukure neužgęstų, ją prižiūrėjo vaidilutės, o apeigas vykdydavo kriviai.

Aukurai buvo įrengiami alkose (alkavietėse). Dažnai tai buvo akmenys su įdubimu viduryje. Seniausi aukurai buvo akmenys arba žemės kauburėliai. Vėlesni rasti aukurai sudėlioti iš tašytų cilindro pavidalo akmenų (iki 1 cm skersmens ir 1 m aukščio) su viršutinėje dalyje iškaltu plokščiadugniu dubeniu (50 cm skersmens ir 10 cm gylio).

Netoli aukurų randama 1-1,5 m skersmens duobių, dažnai grįstų akmenimis, kuriose degė šventoji ugnis. Kulto akmenys turėjo skirtis nuo paprastų. Jie galėjo būti išmarginti ornamentais pačios gamtos. Žmonės ant jų iškaldavo įvairius dangaus kūnų simbolius. Manoma, kad aukojimui buvo naudojami akmenys su iškaltomis žmogaus ar gyvulio pėdomis ir vadinami laumių stalu, velnio sostu ir pan. Po Mosėdžio pelkyne surastu akmeniu buvo pelenų, puodų šukių.