Paveikslas „Tvardausko knyga”, reprodukcija

Aprašymas

Paveikslas „Tvardausko knyga”, reprodukcija

Originalaus paveikslo „Tvardausko šmėkla” (akrilas ant drobės, 80x80cm, 2023m.) reprodukcija atspausta ant drobės. Paveikslas parduodamas be rėmo, su porėmiu. Galima rinktis iš kelių dydžių.

Tai vienas iš dvylikos serijos „Vilniaus legendos” paveikslų. Paveikslų serija buvo pirmą kartą pristatyta 2023m. parodoje „12 sapnų apie Vilnių”, LDS  būstinės galerijoje Vilniuje.

Tvardausko knyga – legenda, pasakojanti apie stebuklingą knygą Vilniaus universitete.

Dvylika sapnų apie Vilnių – tai paveikslų serija, pasakojanti dvylika Vilniaus legendų, kurioje kiekvienas paveikslas yra skirtas tam tikrai konkrečiai legendai.
Legendos visais laikais egzistavo istorijos paraštėse, kaip spalvingi pasakojimai, dažnai apipinti nerealiais dalykais, apie tikrus žmones, įvykius ar vietas. Jei tik į jas atkreiptume dėmesį, galima būtų truputį kitoje šviesoje suprasti ir oficialius istorinius įvykius, nes jos duoda labai platų kontekstą tiek kultūrine, tiek socialine, tiek ir politine prasme. Tokių spalvingų legendų Vilnius turi gana daug, tiesiog jos nėra plačiai žinomos, daug istorijų jau yra pamiršta.

Tvardausko knyga

Garsus kerėtojas Tvardauskas turėjęs didelę pergamentinę, juoda oda aptaisytą knygą. Joje buvę surašyti įvairiausi užkeikimo burtai bei velnių ir mirusiųjų vėlių iššaukimo formulės.
Toji nepaprasta knyga patekusi Žygimantui Augustui, o šis kartu su visu savo knygų rinkiniu testamentu perdavė ją Vilniaus jėzuitų akademijos bibliotekai, kuri tuo metu buvo prie dabartinės Universiteto gatvės. Jėzuitai padėję ją į atskirą spintą ir storomis grandinėmis prikalę prie sienos kaip labai pavojingą. Ir niekas nedrįsdavęs nė žvilgtelėti į spintą, kurioje gulėjo prakeiktoji knyga.
Vieną vakarą bibliotekos prefekto padėjėjas kunigas Danielius Butvilas ilgai dirbęs vienas bibliotekoje. Staiga Butvilas pajutęs nenugalimą norą pažiūrėti Tvardausko knygą ir paskaityti, kas joje parašyta. Neilgai svyravęs, atidaręs spintą, atskleidęs knygą ir ėmęs skaityti. Bematant bibliotekoje kilęs pragariškas triukšmas, pasigirdęs kaukimas, staugimas, juokas, dejavimas, grandinių tarškėjimas ir pasirodę ugnies kamuoliai, ėmusi dvokti siera, palubėse ėmę skraidyti ir trankytis į sienas šikšnosparniai, grindimis ir stalais ėmę šliaužioti driežai, gyvatės, rupūžės, o pasieniais rodytis įvairiausios baidyklės ir šmėklos.
Kunigas Butvilas, labiausiai persigandęs, kuo greičiausiai metęs knygą, uždaręs spintą ir išbėgęs į kitą kambarį, užtrenkdamas paskui save bibliotekos duris. Visą naktį nemigęs, drebėdamas iš baimės karštai meldęsis, o bibliotekoj ligi gaidžių trukęs pragariškas triukšmas. Kai rytojaus dieną Butvilas su keliais kitais kunigais įėję į biblioteką, radę ten didžiausią netvarką. Stalai ir suolai išvartyti, ant grindų voliojęsi išmėtytos iš spintų knygos ir rankraščiai. Ore dar buvęs jaučiamas sieros kvapas. Tvardausko knygos nebebuvę. Dingusi ji nežinia kur ir kieno pagrobta. Tiktai grandinės galas, kuria knyga buvo prikalta, kabaldavęs sienoje.
Ta knyga, vadinama „Liber Magnus“, vėliau atsidūrusi Krokuvos bibliotekoje. Vienas mokinys kažkur nugirdęs, kad kas tą knygą skaitąs, tuojau pasirodąs jam velnias ir išpildąs visus įsakymus, kokius tik skaitantysis įsakąs. Tai vieną naktį jisai slapta įlindęs į biblioteką ir ėmęs skaityti velniams iššaukti formules. Bematant prieš jį išdygęs labai baisus velnias ir paklausęs, ko anas norįs. Mokinys be galo nusigandęs, užuot pasakęs „noriu pinigų!“, kaip pirmiau buvo manęs, pasakęs „noriu petruškų!“. Klusnus velnias ėmęs tempti petruškas pro duris ir langus, bet, laimei, gaidys pragydęs, ir velnias nenoromis turėjęs mesti darbą.