Tūkstantis penki šimtai penkiasdešimt pirmų metų gegužės 8 dieną, per pačią apypietę, karalienė Barbora stingstančiomis rankomis apkabino savo vyro karališkąjį kaklą ir, pamėlynavusias savo lūpas prispaudusi prie jo lūpų, dievui dūšią atidavė. Žygimanto Augusto sielvartui galo nebuvo. Kaip pirmiau nė žingsnio nesitraukdavo nuo sergančios žmonos lovos, taip dabar negalima buvo atitraukti jo nuo jos lavono. … Tęskite Barboros šmėkla. Vilniaus legendos skaitymą